NAUDOJIMO TAIKYMAS
Nuo reagento plokštelės išradimo 1951 m. ji tapo svarbia daugeliu atvejų; įskaitant klinikinę diagnostiką, molekulinę biologiją ir ląstelių biologiją, taip pat maisto analizę ir farmaciją. Nereikėtų nuvertinti reagento plokštelės svarbos, nes naujausi moksliniai pritaikymai, susiję su didelio našumo atranka, atrodo neįmanomi.
Šios plokštės, naudojamos įvairiose sveikatos priežiūros, akademinės bendruomenės, farmacijos ir teismo medicinos srityse, yra pagamintos iš vienkartinio plastiko. Tai reiškia, kad panaudojus jie supakuojami į maišus ir siunčiami į sąvartynus arba šalinami deginant – dažnai neatgaunant energijos. Šios plokštelės, siunčiamos į atliekas, prisideda prie maždaug 5,5 mln. tonų laboratorinių plastiko atliekų, kurios kasmet susidaro. Kadangi plastiko tarša tampa pasauline problema, kuri kelia vis didesnį susirūpinimą, kyla klausimas – ar pasibaigusio galiojimo reagentų plokšteles būtų galima utilizuoti ekologiškesniu būdu?
Aptariame, ar galime pakartotinai naudoti ir perdirbti reagentų plokšteles, ir išnagrinėjame kai kurias susijusias problemas.
IŠ KO GAMINTOS REAGENTŲ PLOKŠTELĖS?
Reagentų plokštelės gaminamos iš perdirbamo termoplastiko, polipropileno. Polipropilenas puikiai tinka kaip laboratorinis plastikas dėl savo savybių – nebrangios, lengvos, patvarios, universalaus temperatūros diapazono medžiagos. Jis taip pat yra sterilus, tvirtas ir lengvai formuojamas, o teoriškai jį lengva išmesti. Jie taip pat gali būti pagaminti iš polistireno ir kitų medžiagų.
Tačiau polipropilenas ir kiti plastikai, įskaitant polistireną, kurie buvo sukurti siekiant apsaugoti gamtą nuo išeikvojimo ir per didelio naudojimo, dabar kelia didelį susirūpinimą aplinkai. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama plokštėms, pagamintoms iš polipropileno.
REAGENTŲ PLOKŠTELIŲ IŠMETIMAS
Pasibaigusios reagentų plokštelės iš daugumos JK privačių ir valstybinių laboratorijų sunaikinamos vienu iš dviejų būdų. Jie arba „supakuojami“ į maišus ir siunčiami į sąvartynus, arba sudeginami. Abu šie metodai kenkia aplinkai.
SĄVARTYNAS
Užkasus sąvartyne, plastikiniai gaminiai natūraliai suyra per 20–30 metų. Per tą laiką jo gamyboje naudojami priedai, turintys toksinų, tokių kaip švinas ir kadmis, gali palaipsniui prasiskverbti per žemę ir pasklisti į požeminį vandenį. Tai gali turėti labai žalingų pasekmių kelioms biologinėms sistemoms. Pirmenybė teikiama tam, kad reagento plokštelės nepatektų į žemę.
DEGINIMAS
Deginimo krosnyse deginamos atliekos, o tai atliekama didžiuliu mastu gali pagaminti naudingos energijos. Kai deginimas naudojamas kaip reagento plokštelių sunaikinimo būdas, iškyla šios problemos:
● Deginant reagentų plokšteles, iš jų gali išsiskirti dioksinai ir vinilo chloridas. Abu yra susiję su kenksmingu poveikiu žmonėms. Dioksinai yra labai toksiški ir gali sukelti vėžį, reprodukcijos ir vystymosi sutrikimus, pažeisti imuninę sistemą ir trukdyti hormonų veiklai [5]. Vinilo chloridas padidina retos formos kepenų vėžio (kepenų angiosarkomos), taip pat smegenų ir plaučių vėžio, limfomos ir leukemijos riziką.
● Pavojingi pelenai gali sukelti tiek trumpalaikį poveikį (pvz., pykinimą ir vėmimą), tiek ilgalaikį poveikį (pvz., inkstų pažeidimą ir vėžį).
● Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas iš deginimo krosnių ir kitų šaltinių, pvz., dyzelinių ir benzininių transporto priemonių, prisideda prie kvėpavimo takų ligų.
● Vakarų šalys dažnai gabena atliekas į besivystančias šalis deginti, o kai kuriais atvejais jos yra nelegaliuose įrenginiuose, kur jų nuodingi garai greitai tampa pavojingu gyventojų sveikatai ir sukelia visko – nuo odos bėrimų iki vėžio.
● Pagal Aplinkos departamento politiką šalinimas deginant turėtų būti paskutinė išeitis
PROBLEMOS MASTAS
Vien NHS kasmet pagamina 133 000 tonų plastiko, o tik 5 % jo yra perdirbama. Dalį šių atliekų galima priskirti reagento plokštelei. Kaip paskelbė NHS, „Už ekologiškesnę NHS“ [2], ji yra įsipareigojusi įdiegti naujovišką technologiją, kuri padėtų sumažinti anglies pėdsaką, kai įmanoma, pereinant nuo vienkartinės prie daugkartinio naudojimo. Polipropileno reagentų plokštelių perdirbimas arba pakartotinis naudojimas yra abi galimybės, leidžiančios lėkštes utilizuoti ekologiškesniu būdu.
PAKARTOTINIS REAGENTŲ PLOKŠTELIŲ NAUDOJIMAS
96 šulinių plokštelėsteoriškai gali būti naudojamas pakartotinai, tačiau yra keletas veiksnių, kurie reiškia, kad tai dažnai nėra perspektyvu. Tai yra:
● Juos nuplauti, kad būtų galima vėl naudoti, reikia labai daug laiko
● Jų valymas kainuoja, ypač naudojant tirpiklius
● Jei buvo naudojami dažai, organiniai tirpikliai, reikalingi dažams pašalinti, gali ištirpinti plokštelę
● Visi valymo procese naudojami tirpikliai ir plovikliai turi būti visiškai pašalinti
● Lėkštę reikia išplauti iškart po naudojimo
Kad plokštelę būtų galima naudoti pakartotinai, po valymo jos turi nesiskirti nuo originalaus gaminio. Taip pat reikia atsižvelgti į kitas komplikacijas, pavyzdžiui, jei plokštelės buvo apdorotos, kad būtų sustiprintas prisijungimas prie baltymų, plovimo procedūra taip pat gali pakeisti surišimo savybes. Plokštelė nebebus tokia pati kaip originali.
Jei jūsų laboratorija nori pakartotinai naudotireagentų plokštelės, tokios automatinės plokščių poveržlės, kaip ši, gali būti tinkamas pasirinkimas.
PERDIRBTI REAGENTŲ PLOKŠTELES
Plokščių perdirbimas apima penkis etapus. Pirmieji trys etapai yra tokie patys kaip ir kitų medžiagų perdirbimas, tačiau paskutiniai du yra labai svarbūs.
● Kolekcija
● Rūšiavimas
● Valymas
● Perdirbimas lydant – surinktas polipropilenas tiekiamas į ekstruderį ir išlydomas 4640 °F (2400 °C) temperatūroje ir granuliuojamas.
● Naujų produktų gamyba iš perdirbto PP
REAGENTŲ PLOKŠTELIŲ PERDIRBIMO IŠŠŪKIAI IR GALIMYBĖS
Reagentų plokštelių perdirbimas užima daug mažiau energijos nei naujų produktų kūrimas iš iškastinio kuro [4], todėl tai yra perspektyvus pasirinkimas. Tačiau yra keletas kliūčių, į kurias reikia atsižvelgti.
POLIPROPILENAS BLOGAI PERDIRBTAS
Nors polipropileną galima perdirbti, iki šiol jis buvo vienas mažiausiai perdirbamų gaminių visame pasaulyje (manoma, kad JAV jis perdirbamas mažesniu nei 1 proc. Tam yra dvi pagrindinės priežastys:
● Atskyrimas – yra 12 skirtingų plastikų tipų ir labai sunku atskirti skirtingus tipus, todėl juos sunku atskirti ir perdirbti. Nors Vestforbrænding, Dansk Affaldsminimering Aps ir PLASTIX sukūrė naują fotoaparato technologiją, kuri gali atskirti plastikus, ji nėra įprastai naudojama, todėl plastiką reikia rūšiuoti rankiniu būdu prie šaltinio arba naudojant netikslią artimųjų infraraudonųjų spindulių technologiją.
● Savybių pasikeitimai – polimeras praranda savo stiprumą ir lankstumą dėl pakartotinio perdirbimo epizodų. Junginyje esantys vandenilio ir anglies ryšiai tampa silpnesni, o tai turi įtakos medžiagos kokybei.
Tačiau yra tam tikros priežasties optimizmui. „Proctor & Gamble“, bendradarbiaudama su „PureCycle Technologies“, stato PP perdirbimo gamyklą Lorenso apygardoje, Ohajo valstijoje, kuri gamins perdirbtą polipropileną, kurio kokybė bus „nepaprasta“.
LABORATORINIAI PLASTIKAI NUTRAUKTI PERDIRBIMO SCHEMOSE
Nepaisant to, kad laboratorinės plokštės dažniausiai gaminamos iš perdirbamų medžiagų, paplitusi klaidinga nuomonė, kad visos laboratorinės medžiagos yra užterštos. Ši prielaida reiškia, kad reagentų plokštelės, kaip ir visas plastikas, naudojamas sveikatos priežiūros ir laboratorijose visame pasaulyje, buvo automatiškai pašalintos iš perdirbimo schemų, net jei kai kurios nėra užterštos. Tam tikras išsilavinimas šioje srityje gali būti naudingas kovojant su tuo.
Be to, naujus sprendimus pristato laboratorinius prietaisus gaminančios įmonės, o universitetai rengia perdirbimo programas.
Thermal Compaction Group sukūrė sprendimus, leidžiančius ligoninėms ir nepriklausomoms laboratorijoms perdirbti plastiką vietoje. Jie gali atskirti plastiką prie šaltinio ir paversti polipropileną kietais briketais, kuriuos galima siųsti perdirbti.
Universitetai sukūrė vidinius dezaktyvavimo metodus ir derėjosi su polipropileno perdirbimo gamyklomis, kad surinktų nukenksmintą plastiką. Tada panaudotas plastikas granuliuojamas mašinoje ir naudojamas įvairiems kitiems produktams gaminti.
APIBENDRINIMAS
Reagentų plokštelės2014 m. visame pasaulyje susidarė 5,5 mln. tonų laboratorinių plastikinių atliekų, 133 000 tonų šių metinių atliekų gaunama iš NHS ir tik 5 % jų yra perdirbama.
Pasibaigusio galiojimo reagentų plokštelės, kurios istoriškai buvo pašalintos iš perdirbimo schemų, prisideda prie šių atliekų ir vienkartinio plastiko daromos žalos aplinkai.
Perdirbant reagentų plokšteles ir kitus laboratorinius plastikinius reikmenis reikia įveikti iššūkius, kurių perdirbimui gali prireikti mažiau energijos, palyginti su naujų produktų kūrimu.
Pakartotinis naudojimas arba perdirbimas96 šulinėlių plokštelėsyra aplinkai nekenksmingi būdai, kaip elgtis su panaudotomis ir pasibaigusio galiojimo plokštėmis. Tačiau yra sunkumų, susijusių tiek su polipropileno perdirbimu, tiek su naudoto plastiko priėmimu iš tyrimų ir NHS laboratorijų, taip pat su pakartotiniu plokščių naudojimu.
Toliau dedamos pastangos pagerinti plovimą ir perdirbimą, taip pat laboratorinių atliekų perdirbimą ir priėmimą. Kuriamos ir diegiamos naujos technologijos, tikintis, kad reagentų plokšteles galime utilizuoti ekologiškiau.
Šioje srityje vis dar reikia įveikti tam tikras kliūtis, o laboratorijose ir pramonės įmonėse, dirbančiose šioje srityje, reikia atlikti tolesnius tyrimus ir švietimą.
Paskelbimo laikas: 2022-11-23